Skrydžiai
▌Iš viso atlikome 153 fotografinius skrydžius, ore praleidome 167 valandas.
▌72 kartus pakilome anksti ryte, vos kelios minutės po aušros.
▌65 kartus, pakilę vakare, tūpėme likus kelioms minutėms iki saulės laidos pabaigos.
▌Daugiau nei 90 procentų į albumą patekusių nuotraukų padarytos likus mažiau kaip valandai iki saulės laidos arba praėjus mažiau kaip valandai po aušros.
▌7 kartus negalėjome pakilti dėl per tiršto rytinio rūko.
▌30 kartų atšaukėme rytinius skrydžius dėl fotografuoti netinkamų oro sąlygų.
▌Tik 4 kartus fotografavome dienos viduryje.
▌Tik 5 skrydžių metu buvome pakilę aukščiau negu kilometrą.
▌Skrydžius atlikome iš 6 sportinių aerodromų: Šeduvos, Molėtų, Vilniaus (Paluknio), Tauragės, Klaipėdos, Biržų.
▌Vidutinė skrydžio trukmė – 56 min.
▌Ilgiausias skrydis – 3 val. 35 min., trumpiausias – 16 min.
▌Kuriant albumą naudota aviacijos technika:
▪„Cessna 150“ (105 skrydžiai);
▪ „Wilga 35-A“ (21);
▪ oro balionas (7);
▪ „Cessna 152“ (6);
▪ „Socata ST-10“ (5);
▪ CTSW (4);
▪ „Aeroprakt A-22“ (4);
▪ „Mi-8“ (1).
Albumo sudarymas
▌Pirmieji bandomieji fotografiniai skrydžiai atlikti 2006 metų rudenį.
▌2008 metų rudenį jau manėme turintys pakankamai medžiagos fotoalbumui,
pradėti leidinio sudarymo ir tekstų rašymo darbai.
▌Pirmoji šio albumo versija baigta 2008 metų žiemą, albumą sudarė 120 puslapių ir 100 nuotraukų.
▌Po kiekvieno didesnio papildymo ir nuotraukų pertvarkymo būdavo pakeičiamas albumo versijos numeris. Į spaustuvę atidavėme versiją, kurios numeris yra 68.
▌Galutiniame albume yra tik 30 nuotraukų, patekusių į pirmąją versiją.
▌Į albumą pateko nuotraukos tik iš 80 skrydžių, per kitus 73 skrydžius padarytos nuotraukos nebuvo vertos šio albumo.
Fotografavimas
▌Fotografuojant per aštuonerius albumo kūrimo metus buvo naudotasi įvairia, tuo metu labai sparčiai tobulėjusia, skaitmenine fototechnika. Į šį albumą pateko fotografijos, kurios buvo padarytos:
▪ 7 skirtingų modelių skaitmeniniais fotoaparatais;
▪ 11 fiksuoto židinio nuotolio objektyvų nuo 14 iki 300 mm;
▪ 5 kintamo židinio nuotolio objektyvais nuo 18 iki 300 mm.
▌Dažniausiai būdavo skrendama pasiėmus du fotoaparatus ir 3-4 skirtingus objektyvus. Reikalui esant, objektyvai būdavo keičiami skrydžio metu.
▌Fotoaparato ir didžiausio bei sunkiausio naudoto objektyvo („Canon EF 300mm/2.8 L“) komplektas svėrė apie 3,7 kilogramo. Tai yra maždaug tiek, kiek sveria šis albumas.
▌Vieno skrydžio metu didžiausias padarytų kadrų skaičius – 1409. Iš jų 4 pateko į albumą.
KNYGOS PUSLAPIAI:
-
Puslapiai 8 - 15 (Pamario kraštas)
Ventės ragas – maždaug 5 kilometrus į Kuršių marias nusidriekęs pusiasalis, per kurį eina paukščių migracijos takas. Būna dienų, kai šią vietą perskrenda keli šimtai tūkstančių paukščių. Ventės rago smaigalyje...
-
Puslapiai 30 - 41 (Kryžių kalnas)
Ant šio piliakalnio, turinčio Jurgaičių ir Domantų vardus, stovi apie du šimtai tūkstančių kryžių, suvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš viso pasaulio. Viduramžiais čia stovėjo medinė...
-
Puslapiai 54 - 67 (Karjerai)
Karjerai – tarsi gyvi organizmai, jie kasdien keičia išvaizdą. Skristi pasižvalgyti ten galima nors ir kas savaitę – kiekvieną kartą pamatysi vis ką nors naujo ir įdomaus. Žemesnėse vietose susikaupęs...
-
Puslapiai 101 - 109 (Vėjo malūnai)
XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo apie tūkstantį vėjo malūnų. Lygumose ant kalvelių išdidžiai stovintys malūnai buvo neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis, o miesteliuose tai buvo vieni svarbiausių statinių. Vėjo energija buvo...
-
Puslapiai 110 - 123 (Apleistos sodybos)
Skrendant per Lietuvą sunku nepastebėti sodybų liekanų – nuo jų gausos tiesiog gniaužia kvapą. Dažniausiai tai – sovietinių laikų pertvarkų palikimas.
-
Puslapiai 124 - 137 (Apie miestus)
Skraidant virš miestų, visada iškyla prisiminimai apie tuos tūkstančius apleistų sodybų. Aplink kiekvieną jų plyti mažiausiai kelios dešimtys hektarų erdvės – gražių miškų, plačių laukų.
-
Puslapiai 138 - 147 (Apie kryždirbystę)
XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuva dažnai būdavo apibūdinama kaip kryžių kraštas. Liaudies meistrų padaryti kryžiai, dažniausiai pakelėse ir prie sodybų, būdavo statomi įvairiausiomis progomis – minint sukaktis,...
-
Puslapiai 174 - 185 (Spalvoti rūkai)
Kokios spalvos būna rytinis rūkas? Žvelgiant nuo žemės jis dažnai atrodo nuobodus – pilkšva migla, kuri išsisklaido vos įdienojus. Tačiau dairantis iš aukštai rūkas tampa spalvotu kilimu, kuris kas kartą...
-
Puslapiai 222 - 231 (Raginėnų piliakalnis)
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys vienos paskutinių Europoje priėmė krikščionybę. Taip jau susiklostė, kad pelkių ir miškų apsuptyje gyvenusius lietuvių protėvius aplenkė XIII amžiuje vakarų europiečių vykdytos taikios krikšto...
-
Puslapiai 310 - 323 (Apie žvejus)
Ne kartą teko stebėtis, kokiose atokiose vietose galima pamatyti žmonių. Būna, kad vos prašvitus, visiems dar miegant, pakyli iš nedidelio sportinio aerodromo ir apsimiegojusiam dispečeriui praneši apie savo planuojamą maršrutą....
-
Puslapiai 350 - 361 (Dubingiai)
Dubingių piliavietė laikoma vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologiniu atradimu. XV amžiaus pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia pastatė pilį, o kiek vėliau jos kieme iškilo ir medinė katalikų bažnyčia....
-
Puslapiai 362 - 375 (Ežerai žiemą)
Ežero paviršius žiemą – tarsi registras, kuriame sužymėta, kas kur ėjo ir ką darė. Įdomiausi dažnai žvejų lankomi ežerai, kursuodami tarp ekečių jie sukuria įdomių raštų.