APIE ŽVEJUS
▌Ne kartą teko stebėtis, kokiose atokiose vietose galima pamatyti žmonių. Būna, kad vos prašvitus, visiems dar miegant, pakyli iš nedidelio sportinio aerodromo ir apsimiegojusiam dispečeriui praneši apie savo planuojamą maršrutą. Tolyn, link negyvenamų vietovių miškų ir pelkių apsuptyje. Tada nesitiki pamatyti žmonių ir manai, kad vienintelis tą rytą pasigrožėsi sunkiai pasiekiamos gamtos vaizdais. Todėl kiekvieną kartą maloniai nustembi iš lėktuvo visiškai neprieinamoje vietoje pamatęs žvejį.
Jie kaži kaip sugeba ankstų anksčiausiai nukakti ten, kur neveda joks kelias, kokio nors pelkėtais brūzgynais apaugusio ežerėlio vidury. Žvelgiant iš aukštai atrodo, kad tie žmonės gyvena visiškai kitame pasaulyje, kad laikas jų valtelėje bėga visai kitu greičiu, kad problemos ten neegzistuoja.
Gal todėl kartkartėmis jau ne tokį ankstyvą rytą, stovėdamas automobilių spūstyje ir kvėpuodamas sprangiu miesto oru, prisimeni tuos vaizdus. Norėtųsi neskubėti ir būti ten.
P. 311. Sulinkių ežeriukas. Sulinkių ornitologinis draustinis, Radviliškio rajonas, 2010.
▌ P. 312. Žvejys Urkio ežere. Molėtų rajonas, 2009.
▌ Pasak legendos, Bridvaišio ežeras turi du dugnus. Toks pasakojimas turbūt atsirado todėl, kad ežero dugnas labai nelygus: viduryje gylis mažiau kaip metras, o netoliese – giliausia vieta, siekianti daugiau nei keturiasdešimt metrų.
P. 313. Bridvaišio ežeras su Varnų sala. Kelmės rajonas, 2010.
▌ P. 314. Juodžiuko durpynas. Varėnos rajonas, 2010.
▌ P. 315. Baisogalos tvenkinys. Radviliškio rajonas, 2010.
▌ P. 316. Bebrų užtvanka prie Rūtakiemio. Panevėžio rajonas, 2011.
▌ P. 317. Senoji Dubysos vaga Lyduvėnų apylinkėse. Raseinių rajonas, 2010.
▌ P. 318. Vienkiemis netoli Dubingių. Molėtų rajonas, 2008.
▌ P. 319. Pelkė prie Jogėliškių. Trakų rajonas, 2013.
▌ Rudenį išleidžiamų žuvivaisos tvenkinių dugnas traukia tiek maisto ieškančius paukščius, tiek įdomius atspindžius užfiksuoti bandančius fotografus.
P. 320–323. Skabeikių žuvivaisos tvenkiniai. Alytaus rajonas, 2009.
Ventės ragas – maždaug 5 kilometrus į Kuršių marias nusidriekęs pusiasalis, per kurį eina paukščių migracijos takas. Būna dienų, kai šią vietą perskrenda keli šimtai tūkstančių paukščių. Ventės rago smaigalyje...
Ant šio piliakalnio, turinčio Jurgaičių ir Domantų vardus, stovi apie du šimtai tūkstančių kryžių, suvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš viso pasaulio. Viduramžiais čia stovėjo medinė...
Karjerai – tarsi gyvi organizmai, jie kasdien keičia išvaizdą. Skristi pasižvalgyti ten galima nors ir kas savaitę – kiekvieną kartą pamatysi vis ką nors naujo ir įdomaus. Žemesnėse vietose susikaupęs...
XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo apie tūkstantį vėjo malūnų. Lygumose ant kalvelių išdidžiai stovintys malūnai buvo neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis, o miesteliuose tai buvo vieni svarbiausių statinių. Vėjo energija buvo...
Skrendant per Lietuvą sunku nepastebėti sodybų liekanų – nuo jų gausos tiesiog gniaužia kvapą. Dažniausiai tai – sovietinių laikų pertvarkų palikimas.
Skraidant virš miestų, visada iškyla prisiminimai apie tuos tūkstančius apleistų sodybų. Aplink kiekvieną jų plyti mažiausiai kelios dešimtys hektarų erdvės – gražių miškų, plačių laukų.
XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuva dažnai būdavo apibūdinama kaip kryžių kraštas. Liaudies meistrų padaryti kryžiai, dažniausiai pakelėse ir prie sodybų, būdavo statomi įvairiausiomis progomis – minint sukaktis,...
Kokios spalvos būna rytinis rūkas? Žvelgiant nuo žemės jis dažnai atrodo nuobodus – pilkšva migla, kuri išsisklaido vos įdienojus. Tačiau dairantis iš aukštai rūkas tampa spalvotu kilimu, kuris kas kartą...
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys vienos paskutinių Europoje priėmė krikščionybę. Taip jau susiklostė, kad pelkių ir miškų apsuptyje gyvenusius lietuvių protėvius aplenkė XIII amžiuje vakarų europiečių vykdytos taikios krikšto...
Ne kartą teko stebėtis, kokiose atokiose vietose galima pamatyti žmonių. Būna, kad vos prašvitus, visiems dar miegant, pakyli iš nedidelio sportinio aerodromo ir apsimiegojusiam dispečeriui praneši apie savo planuojamą maršrutą....
Dubingių piliavietė laikoma vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologiniu atradimu. XV amžiaus pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas čia pastatė pilį, o kiek vėliau jos kieme iškilo ir medinė katalikų bažnyčia....
Ežero paviršius žiemą – tarsi registras, kuriame sužymėta, kas kur ėjo ir ką darė. Įdomiausi dažnai žvejų lankomi ežerai, kursuodami tarp ekečių jie sukuria įdomių raštų.
